Kristina Adomaitytė
Gyvename vis modernesniame ir vis labiau skubančiame pasaulyje. Privalome visur suspėti, pasirūpinti savo ateitimi ir gerove, todėl daug ir įtemptai dirbame, dažnai apleisdami savo kūną ir sielą. Pirtis – puiki vieta atgauti jėgoms, pasijusti žvalesniam ir sveikesniam. Tik neretai iškyla klausimas, kokios pirties reikia šiuolaikiniam visur skubančiam žmogui?
Pirmiausia – apsišvarinti ir atsigauti
Vieniems, laiką branginantiems, žmonėms reikia modernios pirties, kurią paruošti netrunka daug laiko. Kita grupė žmonių, pavargusių nuo įtampos ir vis greitėjančio gyvenimo ritmo, pradeda atsigręžti į praeitį ir prisiminti mūsų senolių išmintį bei patirtį, todėl renkasi tradicišką pirtį, kurioje praleidžiama daugiau laiko, skiriamas didesnis dėmesys procedūroms, atsipalaidavimui, buvimui gamtoje. Ir vieni, ir kiti pirmiausia turėtų nepamiršti pagrindinės ir svarbiausios pirties paskirties – apsišvarinimo. Pirtyje šiluma ir vandens garai atveria mūsų odos poras, pasišalina toksinai, šlakai ir įvairūs mikroorganizmai. Kai oda jau yra gerokai išmirkusi, pirtyje niekada nereikia skubėti, kūnas palengva turi įkaisti ir pasiruošti viršutinio odos sluoksnio šalinimui. Tada įvairiomis priemonėmis: medumi, druska, cukrumi, kava, moliu, dumblu ar specialiais pirktiniais šveitikliais, valome ir švariname savo odą.
Ne veltui yra sakoma, kad vanta – tikra pirties karalienė. Tai pati puikiausia ir natūraliausia kempinė. Jei neturite pirties kompaniono, kuris galėtų vantele patapšnoti ir pabraukyti per nugarą, labai paprastai ir lengvai ja galite trinti savo kūną patys. Vantos lapai puikiai priglunda ir nuvalo viršutinį odos sluoksnį, o, atsižvelgiant į vantos tipą, išsiskyrę eteriniai aliejai gali veikti mūsų odą labai įvairiai: drėkinti, prisotinti, lėtinti odos senėjimą. Ją galite pasirinkti pagal savo odą: riebiai tiks ąžuolinė vanta, sausai ir jautriai odai – liepinė. O su klasikine beržine bet kokiu atveju pasieksite gerą rezultatą. Kai apsišvariname, jaučiame palengvėjimą. Jei tai tampa natūraliu ritualu, pastebime, kad mes taip dažnai nebesergame, jaučiamės žvalesni ir stipresni, o tada galime kalbėti ir apie kitus pirties privalumus: poilsį, laisvalaikio leidimo būdą. Vienas suomis, gyvenantis Helsinkyje, pirtį labai vaizdžiai pavadino vargšų vaistine. Iš tikrųjų, tokią vaistinę galime turėti ir labai paprastoje kaimo pirtelėje, ir modernioje pirtyje mieste. Principas išlieka tas pats.
Didelė įvairovė
Daugelis sričių modernėja, ne išimtis ir pirtis. Atrodo, kad pirtis ir ėjimo į ją tradicijos tokios senos ir daugiau nieko čia nebeprigalvosi, bet šiandien, ypač užsienio, gamintojai, dizaineriai, profesionalūs pirtininkai įgyvendina netikėčiausius sumanymus, taip parodydami pasauliui, kad pirtis yra patraukli, o svarbiausia – įdomi.
Pirtys įrengiamos vis neįprastesnėse vietose. Kartais tai būna labai geros verslo idėjos: plaukiojanti pirtis laive, ledo arenoje, pirtis restorane, autobuse – čia gyvi mūsų kaimynų suomių pavyzdžiai. Taip pat pirtys ir saunos vis dažniau įrengiamos labai mažose patalpose, – didelis privalumas miestiečiams. Vietoj malkomis kūrenamų krosnelių atsiranda elektrinės, kurios turi automatizuotą vandens purškimą ant akmenų, todėl pačiam nebereikia pilti vandens. Sauną arba infraraudonųjų spindulių kabiną galima įjungti ir įkaitinti iki norimos temperatūros mobiliuoju telefonu, būnant toli nuo namų. Šalia tradicinių medžiagų: medienos, akmens, stiklo, atsiranda termiškai apdorota mediena, egzotiška abačių mediena, diodinis apšvietimas. Patalpose skamba muzika, įmontuojami net plačiaekraniai monitoriai – pirtis tampa tarsi kino teatru (apie tokią teko skaityti suomiškame žurnale).
Net pirties dizainas šiandien yra labai įvairus: nuo klasikinio iki minimalistinio skandinaviško ar roko, fanko stilių, su ryškiomis spalvomis ir įvairiomis dekoracijomis. Populiarėja energinės pirtys, kuriose atliekami įvairūs ritualai, infraraudonųjų spindulių pirtys, joga pirtyje. Pasiūla didelė, fantazijai ribų nėra, profesionalios pirtininko paslaugos taip pat jokia naujiena. Būtų galima vardyti ir vardyti, kokios yra šiuolaikinės pirties tendencijos. Įdomu kokią ją turėsime kitame dešimtmetyje?
Tarsi iš senovės sugrįžusi
Dabar papasakosiu apie pirtį, kokią aš pati vertinu ir mėgstu. Su pirtimi susipažinau, be abejo, Lietuvoje, bet pažinau Suomijoje. Šioje šalyje mane sužavėjo žmonių požiūris į gamtą, patį save ir aplinką, kurioje gyveni, o visa tai labai glaudžiai susiję ir su saunų tradicijomis (Suomijoje populiaresnės saunos).
Natūralumas, paprastumas, tradicijos – taip Suomiją apibūdinu iki šiol. Dar vienas svarbus dalykas – meilė pirčiai, o čia jau abiejų šalių rezultatas. Kaip daugelį įgūdžių ir pomėgių vaikams suformuoja šeima, taip ir pomėgį eiti į pirtį įskiepijo mano tėvai. Žodis „pirtis“ man asocijuojasi su šeima, kai visi kartu ruošiamės ir einame pertis. Tėtis iškūrena, nes jis geriausiai tai moka daryti, iškerta eketę, prineša vandens – mūsų pirtis be jokių patogumų. Mama paruošia medaus su druska, vaistažolių arbatos. Kuriame ją dažniausiai savaitgalį, todėl praleidžiame nemažai laiko. Pirtyje ne tik kaitinamės, periamės ir švarinamės, bet ir ilsimės, daug bendraujame. Niekada nepamiršiu švarios, įkaitintos, užmerktomis vantomis kvepiančios pirties, tarsi iš senovės sugrįžusios. Laikas, praleistas tokioje pirtyje besišnekučiuojant, išsipasakojant bei padedant vienas kitam pasidaryti įvairias procedūras, tampa mistiškas – civilizacija išnyksta, aplinkui tylu, krosnyje kūrenamos malkos spragsi, skleisdamos blankią šviesą, kampuose kelios uždegtos žvakės.
Suomijoje tokia pirtis – paprasta, tradiciška, neretai ir dūminė, pastatyta gamtoje, labai vertinama, nors daugelis modernių naujovių atsiranda būtent šioje šalyje. Tradicinis suomis dažniausiai turi dvi saunas: vieną namuose, o kitą vasarnamyje prie ežero kranto. Kartais gali pasirodyti, kad suomiai pamišę dėl saunų, bet tai neatskiriama jų mentaliteto dalis. Sauna – šventas reikalas, joje reikia elgtis pagarbiai: jokių lėbavimų, maudymosi kostiumėlių nebūna. Suomiai į sauną eina nuogi. Vyrai ir moterys atskirai, bet pasitaiko ir bendrų saunų.
Atsidėkokime savo kūnui
Stebiu įdomų reiškinį, kad pirtis Lietuvoje šiuo metu išgyvena tikrą pakilimą. Informacijos daugėja, žmonės sužino apie pirties tradicijas, paskirtį, taisykles, įvairius naujoviškus įrengimus. Atsiranda daugiau pirties mėgėjų ir netgi profesionalių pirtininkų, kurie, be jokios abejonės, kuria didelę pridėtinę vertę kalbant apie pirties populiarinimą, tradicijų tęstinumą – moko mus, kaip pirtyje elgtis, kaip taisyklingai vanotis ir t.t. Verslininkai taip pat stengiasi pasiūlyti vartotojams gerą išskirtinę pirtį su modernia įranga, bendradarbiauja su kitų šalių gamintojais, kuria vis kokybiškesnį gaminį. Taip atrodo, kad profesionalūs pirtininkai ir verslininkai labai gražiai, beveik net nepastebimai, vieni kitiems padeda: specialistai atlieka švietėjų darbą, verslininkų dėka žmonės įsigyja pirtis. O tiems, kas mano, kad mažai apie pirties naudojimą išmano – meistriškumo kursai yra puikus būdas sužinoti daugiau.
Šiandieninis žmogus ir moderni pirtis atspindi mūsų greitą bei įtemptą gyvenimą. Todėl galime daryti išvadą, kad pirtis išlieka gyva ir gyvybinga, nors nebe kiekvienas turi laiko vykti į kaimą ir ilgesnį laiką skirti šiam malonumui. Tikiu, kad tradicinė pirtis ir toliau gyvuos, ir visada išliks tokios pirties mėgėjų, kurie nepamirš, kokias tradicijas mums paliko protėviai baltai, kaip paprastai ir natūraliai vykdavo pirties paruošimas ir ėjimas į ją. Išsikaitinimas pirtyje – tai vienas iš būdų atsidėkoti savo kūnui už įtemptą, įtampos kupiną dieną. Padarykime tai, nueikime į pirtį!